1Jis vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. 2Jie stebėjo Jį, ar Jis gydys šį sabato dieną, kad galėtų Jėzų apkaltinti. 3Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: “Stok į vidurį!” 4O juos paklausė: “Ar sabato dieną leistina daryti gera, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?” Bet anie tylėjo. 5Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: “Ištiesk ranką!” Šis ištiesė, ir ranka tapo sveika kaip ir kita. 6Išėję fariziejai tuojau pradėjo tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.

7O Jėzus su savo mokiniais pasitraukė prie ežero. Jį sekė didelė minia iš Galilėjos. Ir iš Judėjos, 8Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie Jo didelius darbus. 9Jėzus liepė mokiniams laikyti Jam paruoštą nedidelę valtį, kad minia Jo nesuspaustų. 10Mat Jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, kuriuos kankino ligos, veržėsi prie Jo, norėdami Jį paliesti. 11Taip pat netyrosios dvasios, vos tik Jį pamačiusios, parpuldavo priešais Jį ir šaukdavo: “Tu esi Dievo Sūnus!” 12Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad Jo negarsintų.

13Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas Jį. 14Jis paskyrė dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų siųsti juos pamokslauti 15ir jie turėtų valdžią gydyti ligas ir išvarinėti demonus: 16Simoną, pavadinęs jį Petru; 17Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadinęs Boanerges, tai yra “griaustinio vaikai”); 18Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananietį 19ir Judą Iskarijotą, kuris Jį ir išdavė. Ir jie grįžo namo.

20Vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. 21Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti Jo, sakydami, kad Jis išėjęs iš proto. 22Atvykę iš Jeruzalės Rašto žinovai sakė: “Jis turi Belzebulą”, ir: “Demonų kunigaikščio jėga Jis išvaro demonus”. 23O Jėzus, pasivadinęs juos, kalbėjo palyginimais: “Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? 24Jei karalystė suskilusi, tokia karalystė negali išsilaikyti. 25Ir jei namai suskilę, tokie namai negali išsilaikyti. 26Ir jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis negali išsilaikyti ir žlunga. 27Niekas negali įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada jis apiplėš jo namus.

28Iš tiesų sakau jums: bus atleistos žmonių vaikams visos nuodėmės ir piktžodžiavimai, kaip jie bepiktžodžiautų; 29bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam niekada nebus atleista, ir jis amžiams bus pasmerktas”. 30Mat jie sakė: “Jis turi netyrąją dvasią”.

31Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, prašė Jį pakviesti. 32Aplink Jį sėdėjo minia, kai Jam pranešė: “Štai Tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško Tavęs”. 33O Jis atsakė: “Kas yra mano motina ir mano broliai?” 34Ir, apžvelgęs aplinkui sėdinčius, tarė: “Štai mano motina ir mano broliai! 35Kas vykdo Dievo valią, tas mano brolis, ir sesuo, ir motina”.