2Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.

3Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.

4Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.

5Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.

6Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.

7Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?

8Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti?

9Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?

10Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą.

11Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?

12Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.

13Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų.

14Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose?

15Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.

16Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.

17Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą.

18Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.

19Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią.

20Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs:

21atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.

22Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.

23Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.

24Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu?

25Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą?

26Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes;

27Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus.

28Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių”.