2Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.

3Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.

4Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.

5Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.

6Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.

7Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.

8Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.

9Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,­ar tas niršta, ar juokiasi,­nėra ramybės.

10Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.

11Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.

12Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.

13Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.

14Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.

15Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.

16Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.

17Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.

18Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.

19Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso.

20Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.

21Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus.

22Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta.

23Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.

24Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.

25Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.

26Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties.

27Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu.