2“Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto.

3Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.

4Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?

5Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.

6Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.

7Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu.

8Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,

9kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.

10Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.

11Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.

12Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

13Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.

14Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.

15Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’.

16Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnis­ji nesako: ‘Užtenka!’

17Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.

18Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:

19erelio kelias padangėje, gyvatės­ant uolos, laivo­jūroje ir vyro kelias su mergaite.

20Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.

21Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:

22tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,

23bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.

24Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:

25skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto;

26triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;

27skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;

28voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose.

29Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:

30liūtas­stipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;

31kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.

32Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.

33Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą”.