1“Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa. 2Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą. 3Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus, 4abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu. 5Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę. 6Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa. 7Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją. 8Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą. 9Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja; 10Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.

11Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui. 12Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi. 13Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką. 14Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują.

15Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną­nieko iš jos neleistina palikti rytojui. 16Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną. 17Kas lieka trečiai dienai­sudeginama. 18Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja,­tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.

19Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma­ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą. 20Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos. 21Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos”.

22Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 23“Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų. 24Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui. 25Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos. 26Nevalgykite jokio kraujo­ar jis būtų paukščių, ar gyvulių. 27Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos”.

28Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 29“Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui. 30Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje. 31Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums. 32Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis. 33Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį. 34Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai’ ”.

35Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę. 36Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti.

37Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas. 38Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje.