2Klausykite Jo balso, griaudėjimo, kuris sklinda iš Jo burnos.

3Jis siunčia jį po visą padangę, Jo žaibai iki žemės pakraščių.

4Po to aidi balsas. Jis sugriaudžia savo didybės balsu ir nieko nepasilieka, kai Jo balsas pasigirsta.

5Dievas didingai griaudėja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiamų dalykų.

6Sniegui Jis įsako snigti, silpnas ir stiprus lietus priklauso nuo Jo.

7Kad žmonės pažintų Jo darbą, Jis užantspauduoja žmonių rankas.

8Tuomet ir žvėrys slepiasi savo lindynėse.

9Iš pietų ateina audra, iš šiaurės­šaltis.

10Dievo kvapu padaromas ledas, ir platūs vandenys sustingsta.

11Jis pripildo debesis drėgmės, iš jų sklinda žaibai.

12Jie plaukia, kur Jis nukreipia, ir vykdo, ką Jis įsako, visuose žemės kraštuose.

13Jis tai daro norėdamas sudrausti, palaiminti arba pasigailėti.

14Jobai, stebėk ir apsvarstyk Dievo nuostabius darbus.

15Ar žinai, kaip Dievas juos suvaldo ir parodo savo debesies šviesą?

16Ar žinai, kaip debesys laikosi, šitie nuostabūs darbai To, kuris turi tobulą pažinimą?

17Ar žinai, kodėl drabužiai įkaista, kai Jis ramina žemę pietų vėju?

18Ar tu su Juo ištiesei dangaus skliautą tvirtą kaip veidrodį, iš vario nulietą?

19Pamokyk mus, ką turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje.

20Ar bus Jam pranešta, ką kalbu? Jei žmogus kalbėtų, jis būtų prarytas.

21Kai debesys uždengia saulę, šviesos nematyti, bet, vėjui papūtus, dangus nuskaidrėja.

22Iš šiaurės ateina giedra, o Dievas yra bauginančiai didingas.

23Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja.

24Todėl žmonės Jo bijo. Jis nepaiso tų, kurie dedasi išmintingi”.