2Aš tariau: “Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose”.

3“Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:

4‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’ ”.

5Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę­šventųjų susirinkimas.

6Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?

7Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.

8Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?

9Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.

10Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.

11Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.

12Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.

13Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!

14Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.

15Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.

16Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.

17Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.

18Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius.

19Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: “Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.

20Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.

21Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.

22Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.

23Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.

24Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.

25Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.

26Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’

27Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.

28Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.

29Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.

30Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,

31jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,

32bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.

33Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,

34nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.

35Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.

36Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,

37bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje”.

38Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.

39Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.

40Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.

41Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.

42Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.

43Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.

44Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.

45Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.

46Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?

47Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!

48Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?

49Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?

50Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,

51kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.

52Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!