1Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų.

2Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę.

3Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna.

4Žmonių darbuose pagal Tavo lūpų žodžius aš saugojausi naikintojo takų.

5Palaikyk mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.

6Šaukiausi Tavęs, nes Tu išklausysi mane, Dieve! Atkreipk į mane savo dėmesį, išgirsk mano kalbą.

7Parodyk savo nuostabų gailestingumą, Tu, kuris savo dešine gelbsti nuo priešų Tavimi pasitikinčius.

8Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk mane

9nuo prispaudėjų, nuo mano mirtinų priešų, kurie supa mane.

10Užsidarę savo taukuose, jie kalba išdidžiai savo lūpomis.

11Kur tik einame, jie supa mus, įbedę akis stebi ir rengiasi žemėn parblokšti

12kaip liūtas, tykantis grobio, kaip liūto jauniklis, kuris tupi lindynėje.

13Kelkis, Viešpatie, juos pasitik ir partrenk; išlaisvink savo kardu mano sielą iš nedorėlių,

14iš žmonių­savo ranka, Viešpatie; iš pasaulio žmonių, kurių dalis šiame gyvenime, kurie pripildo savo pilvus Tavo gėrybėmis, jų vaikai sočiai privalgo, perteklių palikdami saviesiems vaikams.

15O aš Tavo veidą regėsiu savo teisume, pabudęs pasisotinsiu Tavo regėjimu.