2Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas?

3Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais?

4Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai?

5Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms?

6Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai?

7Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?

8Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.

9Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.

10Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?

11Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.

12Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.

13Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?

14Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.

15Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu.

16Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.

17Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.

18Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.

19Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys.

20Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo.

21Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų.

22Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina.

23Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos.

24Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė.

25Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia.

26Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi.

27Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis.

28Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai.

29Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių.

30Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo.

31Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą.

32Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi.

33Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės.

34Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų”.