2Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.

3Kvailio burnoje­išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.

4Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.

5Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

6Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.

7Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.

8Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.

9Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.

10Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.

11Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.

12Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

13Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.

14Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus­savo.

15Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.

16Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.

17Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.

18Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.

19Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.

20Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.

21Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.

22Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.

23Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.

24Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.

25Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.

26Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.

27Viešpaties baimė­gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.

28Gausi tauta­garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.

29Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.

30Sveika širdis­kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.

31Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.

32Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

33Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.

34Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.

35Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.