1Viešpats kalbėjo Mozei: 2“Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite įėję ir apsigyvenę pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu, 3ir aukosite Viešpačiui auką iš bandos ar kaimenės­deginamąją, vykdydami įžadus, laisva valia aukodami ar savo iškilmėse, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui, 4kiekvienas, kuris aukos, atsineš duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su vienu ketvirtadaliu hino aliejaus, 5ir prie deginamosios ar kitos gyvulinės aukos pridės ketvirtą hino dalį vyno prie kiekvieno avinėlio geriamajai aukai. 6Prie kiekvieno avino duonos aukai pridėkite dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su trečdaliu hino aliejaus, 7ir geriamajai aukai trečią dalį hino vyno, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 8Kai aukosite jautį deginamajai aukai ar įžadui įvykdyti, ar padėkos aukoms, 9duokite prie kiekvieno jaučio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su puse hino aliejaus, 10ir pusę hino vyno geriamajai aukai, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

11Taip darykite prie kiekvieno jaučio, avino, avinėlio ar ožio 12pagal aukų skaičių, kurias aukosite. 13Vietiniai gyventojai taip darys aukodami auką, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui;

14ir jeigu tarp jūsų esantis ateivis norės aukoti auką, jis darys taip pat, kaip ir jūs. 15Tas pats nuostatas galioja ir jums, ir ateiviams, gyvenantiems jūsų žemėje, nes kaip jūs, taip ir ateiviai bus prieš Viešpatį. 16Toks pat įstatymas bus jums ir ateiviams, gyvenantiems tarp jūsų’ ”.

17Viešpats kalbėjo Mozei: 18“Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu, 19ir valgysite to krašto duonos, aukokite Viešpačiui auką. 20Aukokite paplotį iš pirmos tešlos, kaip aukojate derliaus pirmienas. 21Iš pirmos tešlos aukokite Viešpačiui per visas jūsų kartas.

22Jei netyčia ko nors nevykdytumėte iš to, ką Aš įsakiau Mozei 23ir per jį paskelbiau, nuo tos dienos, kai daviau savo įsakymus, per visas jūsų kartas, 24jei tai padarysite dėl neapsižiūrėjimo, aukokite man veršį deginamajai aukai, kad būtų malonus kvapas, kartu su duonos ir geriamąja auka, pagal visus nuostatus, ir ožį aukai už nuodėmę. 25Kunigas sutaikins izraelitus, ir jiems bus atleista, nes jie nusikalto netyčia, tačiau jie aukos deginamąją auką Viešpačiui ir auką už savo nuodėmę. 26Bus atleista Izraelio tautai ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, nes nusikaltimas įvyko dėl nežinojimo.

27Jei vienas žmogus nusikalstų nežinodamas, teaukoja metinę ožką už savo nusikaltimą. 28Kunigas sutaikins jį, nes nusikalto Viešpačiui nežinodamas; jis bus sutaikintas, ir kaltė jam bus atleista. 29Vietiniams gyventojams ir ateiviams, netyčia nusikaltus, bus taikomas tas pats įstatymas. 30Bet jei žmogus nusikalstų sąmoningai ir taip paniekintų Viešpatį, nežiūrint ar jis bus vietinis, ar ateivis, jis bus išnaikintas iš savo tautos, 31nes paniekino Viešpaties žodį ir Jo įsakymą. Todėl ta siela bus sunaikinta. Jis atsakys už savo nusikaltimą’ ”.

32Izraelitams būnant dykumoje, jie rado žmogų, renkantį malkas sabato dieną. 33Jie atvedė jį pas Mozę ir Aaroną, 34ir uždarė jį, nes nežinojo, ką su juo daryti. 35Viešpats tarė Mozei: “Tas žmogus turi mirti, visi žmonės tegul užmuša jį akmenimis už stovyklos ribų”. 36Išvedę už stovyklos, užmušė jį akmenimis, kaip Viešpats buvo įsakęs.

37Viešpats kalbėjo Mozei: 38“Įsakyk izraelitams pasidaryti savo apdarų kraštuose kutus su mėlynomis juostelėmis. 39Pažvelgę į juosteles, atsiminkite Viešpaties įsakymus ir nesekite savo širdimis ir akimis, kurios veda į paleistuvystę. 40Atsiminkite mano įsakymus, juos vykdykite ir būkite šventi. 41Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės”.