2Geležis kasama iš žemės. Iš akmens išlydomas varis.

3Žmogus nustato ribą tamsai ir ieško visose įdubose rūdos­tamsos ir mirties šešėlio akmens.

4Jis įrengia kasyklas vietose, kur nėra žengusi koja, leidžiasi į gelmes toli nuo žmonių.

5Žemės paviršiuje užauga duona, o gelmėje žemė išrausiama kaip po gaisro.

6Safyrą randa jos uolienose, aukso dulkės yra joje.

7Kelio tenai nežino plėšrus paukštis, nematė jo nė vanago akis.

8Liūto jaunikliai jų nemindo, ir liūtas tais takais nevaikštinėja.

9Jis ištiesia ranką į kietas uolas ir kalnų pamatus kasinėja.

10Jis iškerta upes uolose, jo akis pamato kiekvieną brangų daiktą.

11Jis užtvenkia upes ir tai, kas jose paslėpta, iškelia į šviesą.

12Bet kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis?

13Joks žmogus nežino jos kainos, jos nėra gyvųjų krašte.

14Gelmė sako: ‘Ji ne pas mane’, jūra sako: ‘Jos nėra manyje’.

15Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą.

16Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru.

17Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius.

18Koralai ir perlai neverti minėti, nes išmintis brangesnė už rubinus.

19Jai neprilygsta Etiopijos topazas, už gryną auksą jos nenupirksi.

20Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis?

21Ji yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda.

22Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’.

23Dievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra.

24Jis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi.

25Jis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis.

26Jis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią.

27Tada Jis matė ją ir paskelbė ją, paruošė ją ir ją išmėgino.

28Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ”.