2Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.

3Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant.

4Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę.

5Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti.

6Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė.

7Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.

8Ateikite, pažvelkite į Viešpaties darbus, kokių baisių dalykų Jis padarė žemėje!

9Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus.

10“Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!”

11Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.