2Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

3kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;

4kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.

5Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

6kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

7Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

8Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

9Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

10Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

11Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

12Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

13Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.

14Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”.

15Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

16Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

17Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

18Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

19Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

20Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

21Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

22“Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

23Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

24Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

25jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

26tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

27kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

28Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

29Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

30Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

31Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

32Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

33Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.