2“Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.

3Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?

4Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.

5Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,

6būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.

7Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs.

8Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.

9Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis.

10Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.

11Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens?

12Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių.

13Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.

14Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas­ tik voratinklis.

15Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.

16Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode.

17Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.

18Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.

19Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.

20Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.

21Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.

22Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks”.