1Jis kalbėjo: “Žmogaus sūnau, stokis, Aš kalbėsiu su tavimi”. 2Jam pradėjus kalbėti, dvasia pastatė mane ant kojų, ir aš klausiausi kalbančio. 3Jis tarė: “Žmogaus sūnau, Aš siunčiu tave pas Izraelio žmones, pas maištingą tautą, kuri maištauja prieš mane. Jie ir jų tėvai priešinosi man iki šios dienos. 4Žmonės, pas kuriuos siunčiu tave, yra įžūlūs ir nepalenkiamos širdies. Tu jiems sakyk: ‘Taip sako Dievas’. 5Ar jie klausys, ar neklausys, nes jie yra maištinga tauta, tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų. 6Tu, žmogaus sūnau, nebijok jų ir neišsigąsk jų kalbų. Nors tave supa dilgėlės ir erškėčiai, nors gyveni tarp skorpionų, nebijok jų žodžių ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes jie yra maištinga tauta. 7Kalbėk jiems mano žodžius, nepaisydamas, ar jie klausys, ar neklausys jų.

8Tu, žmogaus sūnau, klausyk, ką tau sakau, nebūk maištininkas kaip jie. Tu valgyk, ką tau duosiu”. 9Aš pažvelgiau ir pamačiau į mane ištiestą ranką. Ranka laikė knygos ritinį. 10Jis išskleidė ritinį prieš mane. Jame buvo prirašyta abiejose pusėse: “Raudos, dejonės ir vargai”.