2Juk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia.

3Prieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius.

4Jie sako: “Eikime, išnaikinkime juos, kad šios tautos nebebūtų ir Izraelio vardo niekas nebeminėtų”.

5Jie tariasi vieningai, susijungia prieš Tave;

6Edomo ir Moabo stovyklos, izmaelitai ir hagarai,

7Gebalas, Amonas ir Amalekas, Filistija kartu su Tyro gyventojais.

8Su jais kartu asirai eina, Loto palikuonims teikia paramą.

9Padaryk jiems kaip Midjanui, kaip Siserai ir Jabinui prie Kišono upelio;

10jie prie En Doro sunaikinti buvo, tapo mėšlu žemei patręšti.

11Padaryk jų kunigaikščius kaip Orebą ir Zeebą, kaip Zebachą bei Calmuną­visus jų vadus,

12kurie sakė: “Pasiglemžkime Dievo žemes!”

13Dieve, padaryk juos lyg sūkurio blaškomus lapus, lyg šiaudus prieš vėją.

14Kaip ugnis sudegina mišką, kaip liepsna nudegina kalnus,

15taip gainiok juos audromis, gąsdink vėtromis.

16Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!

17Tegul visada juos gėda ir išgąstis lydi ir gėdoje jie tepražūna.

18Težino jie, kad Tas, kurio vardas Viešpats, visoje žemėje yra aukščiausias!